gerti

gérti, gẽria, gė́rė 1. tr., intr. ryti skystį, raminti troškulį: Pieną ir grietinę užklupęs pavožtą kamaroje gerdavo tiesiog iš milžtuvių P.Cvir. Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44. Aš nieko nègeriu, akram tik arbatos J. Gerti vandenį semdavos iš upelio J.Jabl. Pienas sveika gerti J.Jabl. Ar čia virtą vandenį gerì? Rm. Patroškau nuo silkės, tai geriù ir geriù perdien Slm. Antis lesa ir gẽria Nj. Ger žirgelis vandenelį KlpD68. Arkliai gė́rė tą vandenį Pn. Du balandžiai klane gėrė KlvD67. Vandenį gė́ręs, nebūsi girtas Rz. Per dieną gérsi vandenį – nepasigersi Pšl. Taukus gertinai gérk Šv. Ger̃ (gerk) kavą Švnč. Gérk girą, girk girą, gera gira gera gért Grš. Vandens gérti K. Troškina gert Lp. Jai baisiai pikta – nei gėrus, nei valgius reiks užmokėti Pc. Gẽriamas vanduo Š. Pripuolęs prie šulinio, gérčiau Plk. Tai ger̃čiau, jei būtų kuo pasisemti Brt. Neger̃tai ir tu to pieno Btr. Kūmos, kiek gėrė alaus, kiek negėrė, pakilo, ruošiasi važiuoti Žem. Gal ir tu gertái su mumi arbatą? Mrk. Tu gertum̃ Lkm. Ir jisai gértų, kad kas atneštų Rs. Kad norėtų, tai ir ger̃tų Šn. Anas gertų̃, kad duotų Ds. Einam gértų Ds. Ką judu čia gérstau, ką judu valgystau, kad su manim čia būstau? JD1231. Katras iš šių jūs gẽriamas puodelis? Lš. To vaisto įsakyta rytais po vieną geriamąjį šaukštelį teimti J.Jabl. Padarė teip daug vyno labai gero ..., idant gertų̃ DP72. Duokiam gerti BB1Moz24,45. | Dabar gerk gailias ašaras (verk) TŽI149. | prk.: Jis labai taboką geria Jnšk. Bet kiti, tyloms susisėdę, gẽria tabako K.Donel. Porysiu (sakysiu) gėdą gerdamas rš. Alyvos saulės spindulius tik geria geria S.Nėr. Kaip iš ąsočio geriu orą rš. Dabar gerkim tuos dulkių debesis I.Simon. ^ Kur mūsų nėra, veršiai midų geria Rz. Kur gẽria, te loja Pn. Kur gẽria, tę leja (laisto) Lš. Gẽria – nei piršto nereikia (gerai, noromis geria) Šd. Kad tu vandeny stovėtai ir gertie prašytai! Alv. Nespjauk į vandenį – pats gali gerti Sim. Nespjauk į šulnį, būsi begerą̃s Šts.

gértinai adv.: Neplempk, o gértinai gerk Slnt. | refl.: Po medum gẽriasi pienas (paragavus medaus, galima daug išgerti pieno, ima noras gerti pieną) Ėr. Dabar jau trečia bačka [alaus] gẽriasi (yra geriama) Slm. Kaip kada gẽriasi, teip ir geri Ds.

2. tr., intr. gerti svaigiuosius gėrimus, girtauti, girtuokliauti; puotauti: Todėl geriu arielkelę, kad ji yra saldi KlpD66. Kas geria, tas vargiai gyvena Ds. Bernytis raitelytis alučio ger KlvD20. Kaip pastatei tą pačią naują trobą, įkures gėrėme Žem. Pas tavo močiutę gė́riau ir valgiau, ma[n] tave močiutė ir pažadėjo JD1012. Gėriau alutį, saldų midutį, per visą naktį ligi gaidelių (d.) Sln. Vakar užvakar nei namie nebuvau, Vilniaus karčemėlėj alų midų gėriau Iš. Oi gėriau gėriau per visą dieną; dar man galvelėj nėr nieko, nėra D66. Alutį gėriau, gražiai dainavau, o kas išrašė mano veidelį? DvD253. Visą amžių gė́rė, gérdamas ir mirė Grž. Kaip tu gė́rei gė́ręs, ir girtuosi, ir nuo galvos kepurę parduosi JV46. Gėrėm, kad net žemės nebematėm Dl. Gersiu stiklelį, gersiu ir antrą LB109. Kaip aš negersiu, gė́rus nedainuosiu? JD1032. Prašom, svečiai, į vidų, gersme vyną ir midų Vp. Mes, apsėdę tavo stalą, gersim midų, gersim alų O. Gérk gė́ręs, brolyti, dūmok ir namo JD72. Gerk alų, gerk alų nelaistydama, aš rinkau varpeles nebarstydama TDrV127. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, kai reiks užmokėti, aš išeisiu JD2. Senis nor gérti ir akis panerti J. Būtų gerai gerti, bet negerai pagirioti Nj. Gerti noriant, veiku yra į karčemą įvadinti M.Valanč. Dar galiu gerti, dar galiu pakelti (nepasigerti) Pns. Tas gal gerti, kas pagirių nepažįsta S.Dauk. Po vieną čerkelę tegeriąs Sz. [Mergelė] bus alutį gerianti ir pyragus valganti, kas rytelį mieganti d. Būkim begerą (geriančiųjų raginimasis) Trk. Neik, sesute, už geriančio Lnkv. Kap negė́ręs, tai labai geras vyras Plv. Parej[o] mielas, parej[o] mielas iš karčemėlės gė́ręs Rtn. Burnos (taurelės) negėręs, to negalia suprasti Šts. Geriamą stiklelį senu įpročiu taure tevadinam J.Jabl. Aš geriamos, bet ne vagiamos giminės Ss. Gerta buvo daug, daug buvo ir kalbėta rš. Gerta gerta, pasigerta ir purvynan pasivelta Slk. Susiedui geriant, mažas miegas K.Būg. Negėrus, nevalgius – mokėk, kai tėvo skolą K.Būg. Oi apyn, apyneli, žalysis pūraineli, reik tave gėrus išmiegoti KlpD28. Kodėl negersiu, gė́rus nedainuosiu JD1374. Ateina stiklelis, gerdamas stalelį, ui ui ui ui, Dievulėliau, reiks man jį išgerti JV1045. Ateina stiklelis staleliu gerdamas BsO311. Dieveris taurę gerdamas, sveikatai mūsų martelei KlvD122. Mergos apsigėrusios juokės ižg brūkanų, kurios negeriančios bu[v]o vyno DP139. ^ Karvė gẽria, kiek gana, žmogus gẽria, kiek yra Smn. Gerti – visi, mokėti – niekas TŽIII376. | refl.: Nesigeria ir alus, kai nėr geros užkandos Vj. 3. intr., tr. sveikinti pradedant gerti, geriant: Geriu kitop SD112. Gérk mane, mylėk mane Ėr. Gérki, dukrele, baltoji gulbele, į mylimą svetužėlį JV940. 4. tr. švęsti, kelti puotą: Joną gė́rė (šventė Jono dieną) FrnS147. 5. tr. vartoti (vaistus): Geriù, imu liekarstvą R114. Aš liekarstas esu geriama, negaliu eiti į vestuves Šts. 6. intr. skęsti: Žmogus baigia gerti, gelbėkit Rm. Blusom reiktų prigert vandeny – nègeria Ds. Greitai, vyrukai, ar nematot – žmogus geria! Ll. 7. intr. nuo lietaus, drėgmės nykti, pūti, žūti: Katros bulbės gėrė, tos prigėrė Ėr. 8. tr. traukti, siurbti; skverbtis, sunktis: Čia tokia žemė (smėlynai) – gẽria lytų Vlkv. Geriamasis popierius BŽ450. | refl.: Smėlynėje vanduo gẽriasi, o molynėje visiškai nesigeria žemėsna Š. Gyslomis pamažu gėrėsi šaltis rš. 9. intr. prk. pūsti: Šiandie šalta diena, vėjas kiaurai gẽria Pc. Tas vėjas kaip gerte gera Prk. Vėjas šiandien teip geria, teip geria, bematant ir kelius pradžiovins Skrd. Važiuojant vėjas gẽra į kojas Šv. 10. refl. degtis, įsipūsti: Jau gẽriasi nevisiškai ažgesyti angliai Ds. Bus jau šalčio – žarijos geras Sd. 11. tr. lesti: Prie namų pasėtus kviečius žvirbliai geria Ėr. Paukščiai geria uogas mano, tai liūdžiu BsO365. Negérs miežių žvirbliai – suvežėm Nmk. 12. intr. prk. kirsti, drožti, šerti: Kad gė́riau per apikaklę, tai tas žinos Kt.

◊ akimìs gérti žavintis stebėti: Sugrįžusi motina akimis gėrė sūnų rš.

garù gérti labai norėti: Dukterų tėvai visi garu gėrė ant Tupiko gyvenimo Žem.

kraũją gérti išnaudoti: Gana jiems darbo žmonių prakaitą, kraują gerti P.Cvir.

vė́ją gérti lepinti: Ot vėją an jo gėrė, o dabar nuejo šunų keliais Švnč.

vė́ju gérti svajoti, ilgėtis: Tai tavo, dukrele, geriausias, tai tavo mylimiausias, kurį tu per dieną vėju gėrei, naktį sapny turėjai Mrj.

víeną dū̃ką gérti sutarti: Anys tenai vieną dūką geria Arm.

\ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti